Izoliatorius yra tam tikra įranga, naudojama energetikos ir elektros prietaisuose. Jis palaiko ir izoliuoja gyvas dalis įvairiomis formomis. Elektros pramonė plačiai naudojama. Paprastai izoliatoriaus izoliacinė dalis yra pagaminta iš porceliano, grūdinto stiklo ir kitų medžiagų. Sudėtinio izoliatoriaus sudėtis: Kompozitinį izoliatorių daugiausia sudaro stiklo pluošto epoksidinės dervos traukimo strypas, silikoninės gumos skėčio sijonas ir apkaustai. Silikoninės gumos prijuostė naudoja visą slėgio įpurškimo technologiją, kad išspręstų pagrindinę sąsajos gedimo problemą, turinčią įtakos kompozitinio izoliatoriaus patikimumui. Stiklo traukimo strypo ir aparatūros jungtyje naudojama pažangi gniuždymo technologija, aprūpinta visiškai automatine akustinių trūkumų aptikimo sistema, pasižyminčia aukšto stiprumo, gražios išvaizdos, mažo tūrio ir kt. Ypatybėmis. Ankstyvaisiais metais izoliatoriai buvo dažniausiai naudojami elektriniams poliams. Tobulėjant mokslui ir technologijoms, viename aukštos įtampos laidų jungimo bokšto gale buvo pakabinta daug disko formos izoliatorių. Tai padidina šliaužimo atstumą, paprastai pagamintą iš stiklo ar keramikos, kuris vadinamas izoliatoriumi. Izoliatorius atlieka du pagrindinius vaidmenis perdavimo oro linijoje, ty palaiko laidininką ir neleidžia srovei grįžti į žemę. Šie du vaidmenys turi būti garantuoti. Izoliatorius neturėtų sugesti dėl įvairių mechaninių ir elektrinių įtempių, kuriuos sukelia aplinkos ir elektrinės apkrovos pokyčiai. Priešingu atveju izoliatorius neatliks reikšmingo vaidmens ir sugadins visos linijos eksploatavimo ir eksploatavimo laiką.
